Aliuminis (aliuminio folija, aliuminiai indai)
Kad ir kaip patogu ir greita būtų gaminti maistą aliuminio folijoje, vertėtų šio įpročio atsisakyti ir foliją naudoti tik labai retais atvejais, jokiu būdu ne kas kartą gaminant maistą. Aš puikiai žinau tą jausmą, kai iš folijos išvyniojamas ką tik iškeptas maistas intensyviai garuoja, skleidžia malonų aromatą, yra minkštas ir tobulai išsitroškinęs savo sultyse… Tačiau visi šie folijos pliusai turi vieną labai didelį minusą, kuris, manau, “nubraukia” visus pliusus – aliuminis kaupiasi organizme. Kai mes jo gauname su maistu, rizikuojame, kad aliuminio organizme susikaups pavojingas kiekis.
Aliuminis kaupiasi smegenyse ir yra nemažai duomenų apie aliuminio koncentracijos ir alzheimerio ligos sąsajas, taip pat dideli aliuminio kiekiai siejami su osteoporoze, krūties vėžio rizika.
Mokslininkai teigia, kad aliuminis – neurotoksiškas, gali slopinti daugybę biologinių funkcijų, o kadangi paveikia smegenis, gali būti sunku susikaupti, sutrinka koordinacija, atmintis, gali kamuoti galvos skausmai.
Kai aliuminio folija turi sąlytį su riebiais ar rugščiais produktais, susidaro įvairios aliuminio druskos, kurios lengvai patenka į maistą.
Žinau, kad visai atsisakyti aliuminio virtuvėje nepavyks, todėl svarbiausia stengtis atsisakyti indų, pagamintų iš aliuminio, o aliuminio foliją naudoti tik tais atvejais, kai ji nesiliečia su maistu arba šalto maisto įvyniojimui, pavyzdžiui, tiesiog uždengti maistą lėkštėje ar kepimo inde, suvynioti sumuštinius iškylai…
Vietoje folijos geriau naudoti kepimo popierių, ketaus indus, stiklinius troškinimo indus.
Tačiau aliuminis turi ir labai gerą privalumą, kai kalbama apie supakuotus produktus. Kai maisto pakavimui yra naudojami klijai, lakūs ir nelakūs klijų junginiai gali migruoti į maistą per skirtingų medžiagų sluoksnius, tačiau jie nemigruoja per aliuminio sluoksnį, o tai reiškia, kad aliuminis apsaugo maisto produktą nuo į jį patekti galinčių nuodingų medžiagų iš klijų.
Plastikas
Plastike yra įvairių cheminių junginių (vinilo chlorido monomerų, bisfenolio A, Stireno, Melamino dervų, Ftalatų).
Bisfenolis A yra dažnai naudojamas vaikams maitinti skirtų buteliukų gamyboje. BPA paveikia kardiovaskulinę sistemą, yra siejamas su diabetu, vyriška seksualine disfunkcija, o tyrimuose su graužikais pastebėti tokie pokyčiai, kaip ankstyvas brendimas, pakitęs elgesys, poveikis prostatai ir pieno liaukoms. Bisfenolis (BPA) gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, sukelti skydliaukės ligas ir padidinti riziką susirgti vėžiu. Visada ieškokite plastikinių indų be BPA, ypač, kai renkatės indus vaikams.
Plastikinius indus, jei visgi juos naudojame, būtina naudoti pagal paskirtį – jeigu nurodyta, kad indas tinkamas biriems produktams, skysčių jame geriau nelaikyti ir t.t.
Vienkartiniai indai iš plastiko turėtų būti naudojami tik vieną kartą, kadangi naudojant juos daug kartų, padidėja rizika, kad jie išskirs nuodingas medžiagas į maistą ar gėrimus, kuriuos juose laikysime. Visada geriau rinktis popierinius vienkartinius indus, o ne plastikinius, tai ne tik draugiškiau sveikatai, bet ir gamtai.
Jokiu būdu negalima šildyti maisto plastikiniame inde ar pakuotėje, kadangi plastikui šylant, toksinės medžiagos patenka tiesiai į maistą, o su maistu, žinoma, į organizmą.
Nepridegančios dangos indai
Dar kitaip vadinami – teflonu dengti indai. Tokie indai itin patogūs, nepridega, juos lengva valyti, tačiau teflonas yra žalingas žmogaus sveikatai ir gali sukelti labai rimtus susirgimus.
Tiesa, iki 2013 metų visi galvojome, kad naudoti teflonu dengtus indus yra normalu ir patogu, taip pat tuometinės keptuvės buvo ne tik su teflonu, bet ir PFOA, stipriu kancerogenu, pasižyminčiu toksiniu poveikiu kepenims, vystymuisi, imuninei sistemai, skydliaukės veiklai. Vėliau ši medžiaga buvo pašalinta iš Amerikos ir Europos rinkoms gaminamų keptuvių, taigi, jeigu turite keptuvę su nepridegančia danga, kurią įsigijote iki 2013 metų, meskite ją lauk, nes joje tikrai yra kancerogeno PFOA.
Dabar tyrimai rodo, kad net 95 proc. Amerikos gyventojų kraujyje randamas pastebimai padidėjęs teflono kiekis ir puikiai žinome, kokiomis ligomis “garsėja” amerikiečiai. Esu tikra, ir lietuvių kraujyje teflono būtų rasta ne mažiau, nes tefloninės keptuvės itin populiarios iki šių dienų.
Taip pat teflonas yra nuodingas paukščiams, laboratorijose atliekant tyrimus su gyvūnais, nustatomas toksinis poveikis. Juolab, nė vienas mokslinis tyrimas negali įrodyti, kad teflonu dengti indai yra saugūs žmogaus sveikatai.
Tokiai dangai susibraižius, o tai įvyksta beveik visada, nes teflonas itin linkęs braižytis, padidėja tikimybė, kad nuodingos medžiagos pateks tiesiogiai į maistą.
Vietoje teflonu dengtų indų geriau rinkitės kitus, sveikatai draugiškesnius indus, pavyzdžiui, ketaus, nerūdijančio plieno, stiklo ir pan. indus.
Ar įmanoma šių pavojų išvengti?
Visų šių išvardintų medžiagų visiškai išvengti tikrai nepavyks, kadangi jos naudojamos ne tik mūsų virtuvėse, bet ir maisto pakavimui, transportavimui, vakuumavimui, maisto gaminimui restoranuose ir pan. Tačiau kiekvienas galime maksimaliai sumažinti šių medžiagų vartojimą, atsisakydami jų savo virtuvėje, kur dažniausiai ruošiame ir valgome maistą.
