Kodėl man taip patiko?
Knyga “Nevalgyk nuo žemės” mane papirko visų pirma savo autoriais, kurie yra mokslų daktarai – Dr. B. Brett Finlay ir Dr. Marie – Claire Arrieta. Pasitikiu mokslininkų, gydytojų, mokslų daktarų nuomone ir tikiu, kad jie geba atrinkti pačią aktualiausią informaciją ir pateikti ją glaustai, aiškiai, įdomiai, profesionaliai. Dėl šito neklydau, informacija išties labai įdomi, pateikta suprantamai, nurodyti šaltiniai, netgi papildomos literatūros rekomendacijos, jeigu knygos būtų maža ir norėtųsi sužinoti daugiau.
Pats pavadinimas “Nevalgyk nuo žemės”, kur žodis NE yra perbrauktas, taip pabrėžiant, kad tai yra klaidingas pasakymas, kurį nuolat kartojame savo vaikams, parodo, kad knygoje bus pasakojama apie mikrobus, ir kodėl jie reikalingi, kodėl “valgymas nuo žemės” nėra didžiausia vaikystės problema, o atvirkščiai – didelė dovana augančiam organizmui, kuris taip susipažįsta su įvairiais aplinkoje gyvenančiais mikrobais.
Knygos viršelis, žinoma, kalba pats už save – jame purvinas “iki ausų” vaikas, kurio šypsena taip pat “iki ausų”. Tai priverčia prisiminti posakį, kad vaikai būna dviejų tipų: arba laimingi, arba švarūs. Švarus vaikas retai būna laimingas, šypsena pasipuošęs ir sveikas “kaip ridikas”. Šį posakį dažnai sau primenu, kai susierzinu dukrai apsipylus smėliu smėlio dėžėje ar purvinu vandeniu, laistant šiltnamį, kai ji renka maisto trupinius (kuriuos pati ir išmėtė) nuo žemės ir deda juos tiesiai į burnytę. Ši knyga labai padeda nekartoti “nevalgyk nuo žemės”, “nedėk purvinų rankų į burną”, “nesikapstyk darže, purve, smėlyje”, “neišsitepk”, “atsargiai – purvina” ir t.t… Ji padeda suprasti, kokią reikšmę vaiko vystymuisi turi visi tie “pavojingi” mikrobai, kurių taip bijo tėvai, ir kuriuos taip myli vaikai.
Svarbiausia – neperžengti ribų
Žinoma, jokiu būdu nerekomenduoju skatinti vaiko valgyti nuo žemės, dėti purvinas rankas į burną ir pan. Suprantu, kad tėvai privalo paaiškinti vaikui, kad valgyti nuo žemės nėra gerai, už tai pagyrų tikrai nereikia skirti, kad purvas neturėtų keliauti į burnytę ir pan. Plauti rankas grįžus iš lauko būtina. Tiesiog, manau, kad drausti vaikui pažinti ir mokytis gamtoje, purvinoje aplinkoje vien todėl, kad paskui mums teks juos prausti, plauti rūbelius, yra neteisinga jo atžvilgiu, tad leiskime vaikams būti vaikais. Šiek tiek purvo vaiko tikrai nepražudys.
Pagrindinės mintys ir citatos iš knygos
Pateikiu keletą knygos citatų ir pagrindinių minčių, kurios mane sužavėjo ir pasirodė įdomios, naudingos ir reikalingos sužinoti platesnei visuomenei, net tiems, kurie šios knygos skaityti neturi nei laiko, nei noro:
- “Kiekvienai žmogaus organizmo ląstelei tenka dešimt mumyse gyvenančių bakterijų ląstelių; kiekvienam ląstelės genui tenka šimtas penkiasdešimt bakterijų genų, tad nori ar nenori kyla klausimas: jos gyvena mumyse ar atvirkščiai?” Išties, mikrobai yra labai mažyčiai ir jų mumyse yra labai daug, dabar jie vadinami atskiru organu – mikrobiota.
- “Žodis “antimikrobinis” tapo rinkodaros privalumu.” Pandemijos laikotarpiu šis žodis yra bene auksinis ir reiškiantis, kad tai naudoti saugu. Bet verta prisiminti, kad žudydami ligas sukeliančius mikrobus ir bakterijas, mes nužudome ir tuos, kurie visai mums nekenkia, o kaip tik, yra naudingi.
- Per mažai mikrobų vaikystėje neleidžia tinkamai išsivystyti imuninei sistemai, todėl sparčiai daugėja alergijų ir kitų susirgimų. “Čiustydami vaikų aplinką trukdome jų imuninei sistemai bręsti taip, kaip ji tai darė milijonus metų – susidurdama su aibėmis mikrobų”.
- Antibiotikai. Ši tema neišsemiama. Dirbdama visuomenės sveikatos specialiste turėjau šviesti visuomenę antimikrobinio atsparumo tema. Kokių tik nuomonių neišgirdau iš mokytojų ir mokinių…. Gaila, bet visgi yra manančių, kad antibiotikus galima vartoti profilaktiškai ar “savo nuožiūra”, kai atrodo, kad jų reikia. Na, bet čia atskira tema, kuria būtinai parašysiu atskirą įrašą. Esmė tame, kad antibiotikai žudo VISAS bakterijas, nesvarbu, ar jos geros, ar ligą sukeliančios. Taip išbalansuojama organizmo mikrobiota, apie ką ir kalbama šioje knygoje.
- “Maži vaikai natūraliai elgiasi taip, kad gautų kuo daugiau mikrobų: žindomi kūdikiai liečiasi prie motinos odos, į burną kiša rankytes, kojytes ir viską, kas papuola po ranka. Pradėję šliaužioti ir vaikščioti, vaikai nuolat plaštakomis liečia grindis, o tada rankos atsiduria burnoje […] Kyla klausimas: ar vaikus instinktyviai traukia mikrobai?”
- Mikrobai sintetina tam tikrus vitaminus, kurių nesintetina mūsų medžiagų apykaitos sistema. “Jei negautume mikrobų sintetinamo vitamino K, kraujas nekrešėtų.”
- “Mikrobiota visiškai susiformuoja per 3-5 metus nuo gimimo, o per tą laiką būna labai nestabili, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.” Todėl itin svarbu pasirūpinti mikrobiota ankstyvoje vaikystėje ir leisti vaikams “susipažinti” su kuo daugiau mikrobų.
- “Bandymai su mikrobų neturinčiomis pelėmis, kurios gimė ir buvo laikomos visiškai sterilioje aplinkoje, atskleidė, kad be mikrobų imuninė sistema nebręsta, lieka vangi ir neįstengia tinkamai kovoti su ligomis.” Susidūrusi su nepažįstamu mikrobu, imuninė sistema reaguoja drastiškai ir susargdina organizmą. Jeigu vaikas būtų gavęs šių mikrobų vaikystėje, imuninė sistema juos atpažintų ir nepradėtų taip stipriai kovoti.
- “Bakterijos ne tik padeda suvirškinti tam tikrą maistą, kurio iki galo neįveikia žarnynas, jos dar prigamina daug energijos.”
- “Naujausi tyrimai rodo, kad mikrobiota yra svarbi vystantis nervų sistemai ir net palaiko sveikas kraujagysles.”
- “Epidemiologiniai tyrimai atskleidė, kad vaikai, kurie ankstyvoje vaikystėje augo su šunimi, rečiau serga astma ar alergijomis.” Nustatytas itin glaudus ryšys tarp mikrobų trūkumo ir astmos susirgimo, kuo mažiau mikrobų vaikas “sutinka” vaikystėje, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus alergiškas ar netgi susirgs astma (taip pat didelę reikšmę turi ir nėščios motinos mikrobiota).
- Mikrobiotos pokyčiai siejami su autizmo spektro sutrikimu, hiperaktyvumu, dėmesio sutrikimo sindromu. Turinčių šiuos sutrikimus vaikų žarnyne randama kitokia mikrobiota nei sveikųjų, o pakeitus mikrobiotos sudėtį antibiotikais ar persodinus išmatas, susirgimai pranyksta.
Ir tai tik maža dalis citatų ir minčių, kurias pasižymėjau skaitydama knygą. Jeigu sudomino ir manote, kad informacija Jums bus naudinga, kviečiu paskaityti ar bent atsiversti įdomiausius skyrius ir peržvelgti “greituoju skaitymu”, atrenkant tik svarbiausias mintis.
Man ši knyga paliko itin gerą įspūdį. Net įkvėpė parašyti šį įrašą. Tikiu, kad rašydama kitus įrašus susijusiomis temomis, būtinai atsiversiu šią knygą vėl ir vėl.
