Žinoma, geriausias būdas valgyti braškes yra tiesiai iš daržo, ką tik nuskintas ir dar maloniai šiltas, saulės įkaitintais skruostais. Tokios man pačios skaniausios, saulėtą dieną visuomet einu prisiskinti šviežių braškių pusryčiams ar užkandžiams. Tačiau visai neseniai laukusi, kol paraudonuos dar keletas braškių (visas pirmąsias suvalgė mano dukra :D), šiandien nespėju jų skinti. Noksta kaip pašėlę. Todėl braškių atsargos žiemai jau paruoštos: šaldytos “čielos”, gabaliukais, trintos ir net virtos (visada buvau nusiteikusi prieš virtas uogas, nes jose nemažai cukraus ir jos termiškai apdorotos, tačiau dabar kiek pakeičiau nuomonę ir visgi pirmą kartą gyvenime viriau braškių džemą).
Kodėl braškes verta konservuoti žiemai?
- Braškėse gausu vitamino C, mineralinių medžiagų ir fenolinių junginių (elago rūgšties, antocianinų, kvercetino, katechino).
- Braškės pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.
- Fenoliniai junginiai, esantys braškėse turi antiuždegiminių, antimikrobinių, antikancerogeninių ir antihipertenzinių savybių.
- Yra atliktų tyrimų, kurie įrodo braškių efektyvumą prieš įvairius uždegimus.
- Taip pat, braškės gali padėti sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, užkirsti kelią trombų susidarymui arterijose, aterosklerozės atsiradimui.
- Braškių sudėtyje esantys antocianinai sumažina hipertenzijos riziką, turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.
- Šiose uogose mažai kalorijų ir riebalų, tačiau daug skaidulų.
- Drąsiai galima teigti, kad braškė – super uoga.
Braškių šaldymas
Šaldant braškes, išsaugoma jų maistinė vertė, skoninės savybės ir kokybė. Vitaminų ir mineralų nuostoliai minimalūs, tačiau vitamino C visgi netenkame 30 proc. (ir tai yra mažiausias nuostolis iš visų konservavimo būdų). Šis vitaminas labai “lepus” ir 100 proc. jo gausime tik valgydami šviežias uogas, vaisius ir daržoves.
įdomus faktas – su cukrumi šaldytose braškėse lėtesnė askorbo rūgšties oksidacija (vadinasi mažiau vitamino C netenkama lyginant su be cukraus šaldytomis uogomis). Tad cukraus bijoti, kaip velnias kryžiaus, šiuo atveju tikrai neverta. Žinoma, nereikia jo daug pilti ant uogų, aš ant gabalėliais pjaustytų uogų tiesiog pabarstau šiek tiek cukraus, o į trintas įdedu kokį šaukštą ar du, ragauju ir kai tampa vos saldu, cukraus daugiau nededu. Šaldymas yra vienas mano mylimiausių konservavimo būdų ne tik braškėms, bet ir kitoms uogoms, vaisiams bei daržovėms.
Braškių virimas
Virtos uogos nė iš tolo neprimena šviežių, gerokai pasikeičia visos jų savybės. Jos yra apdorotos aukšta temperatūra, jose dažnai daugiau cukraus nei šaldytose. Tačiau taip konservuotos uogos visgi yra naudingos ir papildo vitaminų atsargas žiemos metu, ar net tampa puikia alternatyva pirktiniams saldumynams – cukraus yra, saldu, skanu, bet tuo pačiu ir natūralu, be pridėtinių E sąrašo.
Verdant taip pat galima išgauti ir braškių sultis, tačiau jose, pagal receptą, cukraus yra ohoho kiek, todėl net nebandžiau to daryti pati :). Verdant braškes prarandama nemažai itin svarbaus šių uogų privalumo – vitamino C (net 50 proc., vitamino C netenkama virimo metu). Kitų vitaminų ir mineralų nuostoliai taip pat nemaži (daugiausiai netenkama folio rūgšties – net 70 proc., mažiausiai prarandama kalcio – 20proc.).
Virimą visuomet renkuosi, kai šaldytų atsargų prikaupiu pakankamai daug, o gėrybių vis dar yra ir norisi jas išsaugoti.
Braškių džiovinimas
Braškes galima ir džiovinti (pati šio konservavimo būdo nesu bandžiusi, tačiau labai mėgstu liofilizuotas braškes žiemą). Džiovinant, tiesa, netenkama labai daug vitamino C – net 80 proc. Kitų vitaminų ir mineralų nuostoliai nedideli, gerokai mažesni už virimo metu atsiradusius nuostolius, tačiau ir didesni už šaldymo būdą taikant patiriamus vitaminų ir mineralų nuostolius.
Džiovintomis braškėmis tikrai galime papildyti savo racioną tamsiuoju metų laiku, jose vistiek bus nemažai vitaminų ir mineralų. Džiovintos uogos taip pat gali tapti puikiu užkandžiu ar pakeisti saldumynus (jos ypač patinka vaikams).
Išvada: Vertingiausia braškė – šviežia braškė, tačiau, jeigu nebėra galimybės mėgautis šviežiomis uogomis, geriausiai bus, jeigu vartosime šaldytas. Šaltis leidžia išsaugoti daugiausiai šviežiai uogai būdingų savybių, prarandama mažiausiai vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tad šaltis šiuo atveju, tikrai yra geriausias draugas, užtikrinantis vitaminų atsargas žiemai. Tačiau nereikėtų bijoti ir kitais būdais konservuotų uogų, jos visada bus tik į naudą.
Fun Story
Pažinojau tokią moterį, kurios tikra pavardė buvo Braškienė. Vakar gamindama braškių uogienę nuolat apie ją galvojau, prisiminiau jos namą miško viduryje, kuris tuo metu man atrodė labai keistas, bet dabar suprantu, kad tokia ramybės oazė yra didžiulė vertybė. Eidavome, važiuodavome dviračiais ar arklio tempiamame vežime pas ją. Ji buvo mano bobutės draugė. Pas bobutę mes su pusseserėmis ir pusbroliais būdavome ištisas vasaras ir kaip dabar prisimenu bobutės žodžius “nuveikit in Braškienį, nuneškit ….”, o gal kažką pasakyt jai turėjom, gal iš jos kažką paimti… tiksliai nepamenu. Bet labai gerai pamenu savo minčių karuselę tą dieną. Kai tik išgirdau jos pavardę, pagalvojau, geeeras, turbūt ji turi labai daug braškių (na dar visai mažas vaikas buvau, nebuvau girdėjusi šios pavardės). Kai nuėjome pas ją, ji, maloni moteriškė, pakvietė mus vidun, pavaišino. Tačiau vaišės man sukėlė sąmišį galvoje. Ji mums sutepė sumuštinių su “šlapenka”… Negalėjau patikėti savo akimis… Net dabar matau tuos sumuštinius, taip giliai į atmintį jie įsirėžę. Ne, su tais sumuštiniais nieko blogo nebuvo, normalūs sumuštiniai, bet man buvo nesuvokiama – kodėl Braškienė mus vaišina būtent jais? O kurgi braškės? Na mažų mažiausiai, ko iš jos tikėjausi, buvo braškių uogienė….Suvalgėm mes tuos sumuštinius ir ačiū pasakėm, bet visą kelią atgal taip ir likau nesupratusi, kas čia įvyko. Lyg ir nepasidalinau savo mintimis su pussesere, bet dabar, kai tik prisimenu, vis kažkam papasakoju šią istoriją, smagiai pasijuokiam iš mano vaikiško naivumo ir siauro pasaulio suvokimo.
Gal ir Jūs turite panašių istorijų? Būtų labai smagu išgirsti komentaruose ar instagrame 🙂
